Daug laiko praleidžiu ant kojų, žinoma, kojos nepatogiai jaučiasi batuose. Kažkuriuo momentu supratau, kad mano kulnų oda tapo nenormali – ji keratinizavosi, pagelto, pradėjo atsirasti skausmingų įtrūkimų. Draugas leido man išbandyti Promicil. Per porą savaičių mano oda grįžo į normalią ir užsisakiau dar vieną buteliuką šio kremo, kad užbaigčiau gydymą.
Nuo pat paauglystės mano pėdos siaubingai prakaitavo ir smirdėjo. Tada pagalvojau, kad tai kūno ypatumas, kentėjau ir man buvo labai gėda. Pats treniravausi keisti kojines 2-3 kartus per dieną, o batus visada keisdavau darbe. Ir tada paaiškėjo, kad tai sena grybelinė infekcija. Promicil kremas atsikratė problemos per tris mėnesius ir mano pėdos nebekvepia.
Visada maniau, kad grybelis man negresia, nes atidžiai stebiu savo sveikatą. Bet kai pradėjau lankyti baseiną, greitai pasigavau infekciją. Oda tarp mano pirštų parausta ir pradėjo niežėti. Įprastos priemonės padėjo, tačiau poveikis buvo trumpalaikis. Tada gydytoja patarė naudoti Promicil kremą, kuris greitai atsikratė mikozės ir iki šiol mane nuo jos saugo.
Nuo vaikystės sirgau nuolatinėmis mikozėmis, nes silpnas imunitetas ir turiu polinkį. Kažkodėl tradiciniai tepalai ir purškalai nelabai padeda, todėl grybelį teko naikinti actu, ir tai gana skausminga. Neseniai mama papasakojo apie Promicil ir pagaliau gavau vaistą, kuris atsikratė grybelio.
Kai man sukako 50 metų, mano kojų nagai staiga pradėjo gelsti, tapo trapūs ir sluoksniuoti. Ligoninė diagnozavo onichomikozę ir išrašė krūvą vaistų. Esu alergiška tabletėms, tepalai nepadėjo. Situaciją išgelbėjo Promicil kremas, kuris nors ir ne iš karto, bet vis dėlto grąžino nagams įprastą išvaizdą.
